išnamis

ìšnamis, -ė smob. (1) 1. kas iš namų neša: Nebūk ìšnamis, nepasakok visų nėkų svetimims apei numiškius Ggr. Nebūk ìšnamis, būk įnamis (nenešk iš namų, bet į namus, neleisk pinigų, nemėtyk turtų) Skdt. 2. buto įkūrėjas, namininkas: Gyvenimo (butos) pradėto[ja]s yr ìšnamis Als. 3. kas neturi namų; kampininkas: Gyvena kaip koks ìšnamis Jnš.